IDĖJA LIETUVAI - PILIEČIŲ ASAMBLĖJA

Kas yra Piliečių Asamblėja ir kodėl jos reikia Lietuvai

Žodis „asamblėja” (pranc. Assemble), išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia susirinkimą.

Ką tai reikštų Lietuvai, kuri jau turi Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, savivaldą, bendruomenes? Ar reikia ir kodėl mums reikia Piliečių Asamblėjos?

Šiuo metu Lietuvoje ir daugelyje kitų valstybių eiliniai piliečiai prisimenami tik artėjant rinkimams. Partijos, atskiri politikai, visuomenės veikėjai varžosi siekdami dėmesio ir rinkėjų balsų, tačiau rinkimams pasibaigus rinkėjai dažniausiai pamirštami… iki kito priešrinkiminio bumo. Vienas, kitas politikas atsižvelgia į žmonių pageidavimus, padeda jiems spręsti kylančias problemas, tačiau gerokai daugiau tų, kuriems svarbūs yra tik jie patys bei partijų, kurias atstovauja, keliami tikslai.

Ką daryti tiems žmonėms, kurie nenori žaisti politinių žaidimų ir neplanuoja stoti į jokią partiją, tačiau kuriems rūpi būti išgirstiems? Nereikia išradinėti dviračio, nes atsakymas užkoduotas mūsų valstybės himno eilutėse: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“. Ką tai reiškia? Lietuvoje nuo seno šeimos, giminės rinkdavo geriausius iš geriausių, kurie siūlė sprendimus, sėkmingai duodavo atkirtį puolantiems priešams, siekė taikos ir vienybės šalies viduje. Šių dienų kalboje tokia valdymo struktūra vadinasi Piliečių Asamblėja.

Prezidento pasiūlyta Piliečių Asamblėjos idėja

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra iškėlęs Piliečių Asamblėjos idėją. Jo manymu, Asamblėjos nariai galėtų rengti rekomendacijas Seimui. Pasak Prezidento, tai turėtų būti kultūringesnės ir turiningesnės diskusijos platforma, kurioje būtų sprendžiami visuomenei jautrūs ir aistras iššaukiantys klausimai, pavyzdžiui, Stambulo konvencijos tvirtinimas.

Akivaizdu, kad Asamblėjos, kaip tokios, poreikis tikrai egzistuoja, nes plika akimi regimas ir puikiai jaučiamas valdžios atotrūkis nuo eilinių šalies piliečių. Tuo tarpu, visuomeniški žmonės norėtų ir galėtų prisidėti prie politinių diskusijų bei galimų problemų sprendimo. 

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, tokie tiesioginės demokratijos instrumentai, kaip Piliečių̨ Asamblėjos, stiprina pilietinę visuomenę ir didina pasitikėjimą̨ demokratija, taip pat sudaro galimybes politinių sprendimų priėmėjams lengviau priimti sudėtingus politinius sprendimus.

Vienintelis Prezidentūros iškeltos Piliečių Asamblėjos idėjos trūkumas – atstovų rinkimas atsitiktinai, tačiau pagal „demokratijos kriterijus“. Kyla klausimas, kas organizuotų atranką ir kokius kriterijus turėtų atitikti Asamblėjos nariai?

Mūsų parengtas narių atrankos siūlymas remiasi Lietuvoje jau gyvavusiu atrankos principu.

Kaip renkami Piliečių Asamblėjos nariai

Svarbu (!) – kiekvienas pilietis įsitraukia į Asamblėjos narių rinkimą. Kaip tai vyksta?

Gyventojai pagal savo rinkimines apygardas išsirenka rinkikus. Kiekvienoje apygardoje – po 100 rinkikų.

Rinkikai suteikia įgaliojimus 10 geriausių vietos tarybos narių. Rinkikai iš savo rato suformuoja 10 narių apygardos tarybą, suteikdami įgaliojimus.

Tarybos nariai suteikia įgaliojimus vienam Asamblėjos nariui. Taryba įgalioja vieną narį, eiti asamblėjos delegato pareigas.

Kaip matome, čia nėra jokio atsitiktinumo: pradžioje renkami geriausi iš savo tarpo, tada iš tų išrinktų geriausiųjų – kiti geriausi ir taip toliau.

Atrankos kriterijai

Kiekvienas šalies pilietis gali dalyvauti renkant rinkikus ar pats juo būti. Proceso metu suteikiami įprasti įgaliojimai, kurie oficialiai registruojami registrų centre.

Atstovas į Piliečių Asamblėją išrenkamas, suteikiant įgaliojimus.

Įgaliojimas bet kada gali būti atšaukiamas. Ši galimybė yra būtina, siekiant, kad išrinktas ir įgaliotas asmuo nepradėtų veikti vien dėl savo asmeninių interesų. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, įgaliojimas yra terminuotas – atstovai renkami 5 metams.  Visgi, pabrėžtina, kad įgaliojimo davėjas gali bet kada atšaukti savo įgaliojimą ir įsipareigojimų nevykdantis atstovas yra keičiamas kitu. Palyginimui, renkant Seimo narius, yra priešingai, t.y. šios sąlygos nėra – Seimo narys negali būti atšaukiamas bet kuriuo metu – nėra atskaitomybės iš viršaus į apačią.

Svarbu, kad Piliečių Asamblėjos statusas būtų reglamentuotas LR teisės aktais, o tam, kad būtų užtikrintas Asamblėjos narių dalyvavimas posėdžiuose, kaštai turi būti kompensuojami iš biudžeto, sukuriant mechanizmą, padedantį į(si)vertinti tokių kaštų poreikį.

Piliečių Asamblėjos veikla ir struktūra

Piliečių Asamblėjos veikla grindžiama pagrindiniais penkiais principais:

  • atvirumu,
  • sąžiningumu,
  • lygiateisiškumu,
  • efektyvumu,
  • kolegialumu,
  • pagarba.

Lietuvos Piliečių Asamblėjos narių rinkimui siūloma daugiapakopė sistema, kurios tvarka yra tokia:

1) išrenkami apygardų rinkikai;

2) rinkikai suteikia įgaliojimus Tarybos nariams;

3) Tarybos nariai suteikia įgaliojimus Asamblėjos nariui.

Asmuo, norintis dalyvauti Asamblėjos veikloje, turi atitikti šias sąlygas:

  • turi būti įtrauktas į gyventojų registrą̨;
  • turi būti sulaukęs 18 metų amžiaus;
  • jam neturi būti atimta ar laikinai atimta balsavimo teisė;
  • jis neturi užimti tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ir nevykdyti tam tikrų funkcijų.
  • neužimti vadovaujančių pareigų politinėse partijose

Asamblėja yra sudaryta iš 71 nario, įgalioto esančių rinkiminių apygardų.

Asamblėjos kadencija trunka 5 metus. Dalyvavimas Asamblėjos veikloje yra tvirtinamas įgaliojimu, įregistruotu Registrų centre.

 

Piliečių Asamblėjos tikslai

Piliečių Asamblėja yra išsikėlusi šiuos tikslus:

  • referendumo skelbimas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių;
  • referendumas bus laikomas įvykusiu ir jo teisiniai reikalavimai įsigalios, jeigu referendumo siūlymams pritars daugiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip ¼ visų Lietuvos rinkėjų;
  • referendumu priimtus teisės aktus ar įstatymus bus galima atšaukti tik kitu referendumu;
  • politinių partijų konkurencijos reglamentavimas;
  • pilietinės visuomenės vaidmens ir valstybingumo kultūros stiprinimas;
  • viešųjų pareigų politizavimo ir reglamentavimo problemų sprendimas;
  • išsamios informacijos apie Asamblėjos darbą sklaida, naudojant visas valstybės žinioje esančias informacijos priemones;
  • svarbiausių visuomenei įstatymų, konvencijų, tarptautinių susitarimų projektų svarstymas ir siūlymai Seimui.

Taip pat gali būti įsteigta Patariamoji akademikų grupė, kurią sudaro politikos mokslų mokslininkai bei teisės specialistai. Šios grupės tikslas – patarti Asamblėjos nariams.

***

Junkis prie Piliečių Asamblėjos, kuri aktyviai dalyvaus valstybės politinėje veikloje, teikdama pasiūlymus, rekomendacijas ir sprendimo būdus Lietuvai svarbiais klausimais!

Būk su mumis ir iš(si)rink savo atstovą į Lietuvos Piliečių Asamblėją arba juo tapk PATS!

Kurkime mūsų Tautos ateitį kartu!

Susisiekime:

Copyright 2021 © Powered by Getspace